Atgal

 
Elena Leontjeva: Vakar supratau, kad ultimiere rusiškai – zapredelje (kaip zazerkalje, Alisos)...  
Raimundas Malašauskas: Geras žodis – zapredelje! Ultimiere atsirado kalbantis su Rene Gabri ir Cesare Pietroiusti pakeliui į Salo Italijoje – mums kilo mintis sukurti žodį, kuris būtų „premjeros“ opozicija, t.y. reikštų tai, kas atsitinka paskutinį kartą ir nėra skirta tęstis. Ultimiere skirta išnykti. Tuo pačiu tai – kažkas už pramogų verslo ribų ( tačiau, jei staiga Baltijos tarptautinio meno trienale taps franchize ir bus surengta Niujorke arba Lagose, manau, jos misija bus taip pat atlikta ) . Beje, Rene imasi kontradikciško veiksmo užpatentuoti ultimiere kaip išradimą arba prekinį ženklą (tai vienas jo projektų BMW parodoje), tokiu būdu skatindamas jo naudojimą kalboje ir tuo pačiu metu tam užkirsdamas kelią. Tai bandymas parodyti autorinių teisių režimo absurdiškumą. Bet gal grįžkime prie Alisos – veidrodis ir atspindys kalba apie tikrovę ir jos atspindžius. Kita vertus, ar zazerkalje nėra tai, kas nesankcionuota, nelegalu, nerašyta ir nepatvirtinta? Taigi, tam tikra prasme, tai ir yra juodųjų rinkų veiklos zona. Kalbant apie ekonomiką: ar juodoji rinka yra pažinimui nepasiduodanti zazerkalje, ar tai vis tik oficialios rinkos sistemos atspindys? Ar jų sankirta? Iš tikrųjų, aš manau, nėra tokio reiškinio, kuris būtų anapus rinkos, anapus sistemos, juk kapitalistinė sistema praktiškai laimėjo. (ŠMC interviu nr. 3)