Pranešimas spaudai Nr. 3, 2005 m. rugpsėjo 11 d.
atsisiųskite DOC versiją


english website
----------------------------------------
Boltik
----------------------------------------

 
Boltik (nuo angl. Baltic) kaip psichogeografinis terminas yra krypties (politinės, mentaliteto, spektro, infrastruktūros, ekonominės veiklos principų, etc.) ir apibrėžtumo (taip pat, politinio, mentaliteto, spektro, infrastruktūros, ekonominės veiklos principų, etc.) stokos fenomenas. Boltik galima būti ir nebūti vienu metu, taip pat galima būti labiau ar mažiau boltik.

 
Nors boltik žodžio kilmė turi kelias teorijas, pavyzdžiui, lotyniškai balteus reiškia diržą (ar tik ne Coco Channel klastotę?), tačiau etimologiškai iškalbingiausia yra su indoeupopiečių prokalbe susijusi „baltumo“ ir „švytėjimo“ boltik kilmės teorija. Aišku, kad boltik yra dar vienas hipotetinis terminas, tačiau neabejodami jį galima sieti su „tviskančio baltumo“ diskurso kūrimu ir regionui nebūdingo „akinančio baltumo“ simuliacija.

 
Šiandien boltik gali būti ir jūra, ir visos aplink ją gyvenančios šalys ar gali būti išskirtos tik kelios jų, kuriose ir aptinkama didžiausia boltik koncentracija (Estija, Latvija, Lietuva). Todėl boltik yra reliatyvus dreifuojančio atskaitos taško rezultatas (jei rezultatu galima vadinti neužbaigtą, nekryptingą veiksmą). Germanų tautos (vokiečiai, danai, švedai, norvegai, suomiai) Baltijos jūrą vadina Rytų jūra, nors iš tiesų ji yra į vakarus nuo Suomijos. Taigi, vakarams boltik yra rytus apibūdinantis fenomenas, kuriam neprieštarauja „baltumo“ epitetas, nors nežinia ar šviesa vis dar ateina iš rytų (pagal Černobilio modelį pastatytai Ignalinos AE Europos Sąjungoje skaičiuojamos paskutinės jos dienos). Griežtesne prasme Baltijos valstybėmis paprastai vadinamos TSRS griovėjos Estija, Latvija ir Lietuva (iš kurių tik dvejose paskutinėse gyvena istoriniai baltai – dar vienas istoriografinis paradoksas) ir tai nėra nuostabu, nes dar geležinei uždangai nenukeliavus į metalo laužą boltik buvo siejamos su slankiojančiomis psichogeografijos demarkacinėmis sienomis. Jei prieš tai boltik buvo labiausiai nutolusi į Rusijos imperijos ir TSRS vakarus tai šiuo metu boltik yra labiausiai į rytus nutolusios ES sienos.

 
Viena svarbesnių sėkmingų boltik cirkuliavimo priežasčių yra Bolteksploatacija (angl. Baltexploitation) – sėkmingas boltik ypatybės ženklo naudojimas neadekvataus pobūdžio paradoksams ir fenomenams įvardinti. Baltų kalba yra mažiausiai nuo indoeuropiečių prokalbės pakitusi kalba ir dar prieš šimtą metų pasaulio lingvistai tikėjo, kad ūkininkai - boltikai laisvai supranta sanskritą; boltik santechniko įvaizdis sustabdė iki tol sėkmingai įsibėgejusią ES konstitucijos ratifikikaciją Prancūzijoje; Dieveniškės yra kitoje Velykų salų pusėje; Lietuva buvo paskutinė pagoniška šalis Europoje, kurios naujoji religija yra krepšinis, jei reikėtų paminėti tik kelis iš tokių fenomenų pavyzdžių. Paskutinis tėra tik vienas iš daugelio Lietuvos suamerikonėjimo įrodymų be amerikietiškesnių už amerikietiškus supermarketų ir etnopicos tinklų. Boltik pasinaudoja „tikrų“ Vakarų Centrinei Europai kabinamos Laukinių Rytų etiketės nešamais privalumais, tačiau tik pasitaikius progai atverčia jos kitą pusę - Laukiniams Rytams Boltik tampa Laukiniais Vakarais. Bet ar boltik išties yra tokie laukiniai? Ne, tai tik kultūrinio marketingo ir frančizės pasekmė. Priklausomai nuo kliento kilmės ir pageidavimų boltik gali būti Rytais Vakaruose ar Vakarais Rytuose.

 

Tačiau ir anksčiau, ir dabar boltik yra dreifuojanti utopinė siekiamybė, kurios diskurso aiškinimas ir vystymas atitolina pačią boltik idėją. Panašiai, kaip seksualumo diskurso perteklius nukonkuruoja patį seksą, taip ir Boltik kaip „akinančio baltumo“ analizė atitolina šios fenomeno sampratos realizaciją. Todėl boltik mentalitetas geriau atsiskleidžia negatyviose baltumo formose – šešėliai ar net tamsa, vaiskumo antonimai - migla ir pilkumas yra kasdienės boltik apraiškos.

Bet gal nuo to ir reikėtų pradėti?